Anglų kalbos užkulisiai - nuo mandagumo iki klasių žaidimo

Neužtenka tik išmokti kalbą – reikia suprasti jos kultūrinį kontekstą.

Skirtingose šalyse skiriasi ne tik kalba, bet ir kalbėjimo įpročiai, manieros, priimtini ir vengtini aspektai. 

Ar gyvendami Jungtinėje Karalystė galime kalbėti taip, kaip esame įpratę Lietuvoje? Sakyčiau, kad ne.

Visiems, kurie manęs klausia, kaip greičiau galėtų pritapti Jungtinėje Karalystėje, siūlau pirmiausiai pabandyti suprasti kultūrinį kontekstą. 

„Vyniojimas į vatą”

Lietuvoje esame įpratę neretai išrėžti tiesą arba bent jau neapsimesti. Ir toks įprotis gali pakišti koją Jungtinėje Karalystėje. Britų kalbėjimo būdas, jų meilė ne tik mandagumo žodeliams, bet apskritai - žodžiui, trukdo bet kokiam tiesmukam bendravimui.

Kritiką, bet kokį nepatogesnį klausimą, prašymą, pastabą, čia privalu „vynioti į vatą”.

Tad Britanijoje gerai angliškai kalbantis žmogus turėtų ne tik puikiai išmanyti taisykles bei tarimą, bet ir būti perkandęs subtilias britiško bendravimo taisykles. 

Žaidžiame klases

Beveik neįmanoma kalbėti apie britiškus bendravimo kodus nekalbat apie socialinę klasių sistemą. Be abejo, užsieniečiai dažniausiai į šį „žaidimą” neįtraukiami – na, nebent jų anglų kalba tiesiog tobula, o akcentas vos girdimas. Dažniausiai užsienietis ir lieka užsieniečiu. 

O štai visas įdomumas prasideda susitikus dviems britams. Kaip garsusis britų dramaturgas Bernardas Šo yra pasakęs: „Kai vienas britas praveria burną, kitas ima jo nekęsti”. Abu iškart bandys atspėti iš kokio socialinio sluoksnio jo pašnekovas yra kilęs. O tai galima padaryti paprastai pagal du rodiklius – terminologiją (t.y vartojamus žodžius) bei tarimą.

Balsės ir priebalsės išdavikės

Be abejo, ar tarimas gražus, ar negražus – skonio reikalas. Tačiau patys britai, tai įvardintų, kaip „taisyklingas arba netaisyklingas tarimas”. Aukštesnės klasės (angl. upper classes) yra linkusios manyti, kad jų tarimas yra „taisyklingas”, „norminis”, o žemesniųjų klasių – „netaisyklingas”, „tingus” arba tiesiog „blogas”.

Tai aiškiausiai iliustruojantis pavyzdys būtų priebalsės „t” bei „h”: žemesnės klasės žodį „kettle” (vert. virdulys) tartų „ke’le”, neištardamos „t” . Paklausus kiek valandų atsakytų – „’alf past ten’ (vert. „half past ten” – pusė vienuolikos).

Tuo tarpu aukštesnės klasės atsikratytų visų priebalsių ir jų atsakymas būtų: „hpstn”, o žodis „handkercheef” (vert. skepetaitė) taptų „hnkrchf”.

Kaip sako antropologė Kate Fox, nors aukštesnės klasės įsitikinusios, kad toks tarimas yra „taisyklingas” – išties jis primena SMS žinučių leksiką ir nėra geresnis nei žemesniųjų klasių.

Tačiau toks kalbėjimo būdas leidžia kalbėtojui išlaikyti rimtą, neemocingą, šaltą veidą. Arba angliškai tariant „stiff upper lip” ( liet. „nejudri viršutinė lūpa”) – taip, ko gero, kartais būtų galima apibūdinti ir britišką bendravimą.

Nuodėmingi žodžiai

Taigi ne tik tarimas, bet net ir tam tikras pavartotas žodis gali kaipmat nusakyti brito socialinę padėti. Vienas tokių – žodžis „pardon” (vert. atsiprašau).

Tai vienas nekenčiamiausių aukštesniosios (angl. upper class) bei aukštesnios-viduriniosios (angl. upper-middle class) žodis. Šiuose sluoksniuose šis žodis prilyginamas žymiajam „f” keiksmažodžiui.

Viduriniosios klasės atstovai dažniausiai vartos „pardon”, o aukštesnės klasės tiesiog „what?” ar „sorry – what?”.

Lygiai taip žodis „toilet” skambės gana grubiai - o „loo” ar „lavatory” būtų tinkamesnis pasirinkimas. Ko gero, skamba gana keistai – lietuvių kalboje tokių subtilybių nėra. O štai anglų kalboje – kiekvienas garsas ar žodis gali reikšti labai daug.

Vakarienės ar arbatos?

Pats žodis „dinner” (lietv. vakarienė) nėra nei blogas, nei geras. Bet štai kaip jis vartojamas – vėlgi gali pasakyti labai daug.

Dirbančiosios klasės atstovai dažnai pietus (angl. „lunch”) pavadins „dinner”. O vakarienę - „tea” (liet. arbata). Aukštesnės klasės, be abejo, pietus ir vadins „lunch”, o vakarienę „dinner” ar „supper”.

Pastarasis žodis dažnai vartojamas šeimyniškai vakarienei, kai tuo tarpu „dinner” būtų galbūt kiek ypatingesnė vakarienė. Na, o žodis „tea” aukštesniųjų klasių gyvenime reikštų „arbatėlę” – tradiciškai, apie 16 val. geriamą arbatą su pyragaičiais. 

PRISIJUNKITE PRIE ANGLŲ KALBOS KLUBO 

Čia kas mėnesį pateikiamos naujos, įdomios ir netradiciškos anglų kalbos pamokos, o būdami mėnesinės narystės nariais taip pat galėsite dalyvauti Klubo narių diskusijose ir gauti dar daugiau naudos!

Įsigykite mėnesinę narystę ir mokėkite £9.95 per mėnesį paspaudę čia.

Norite sutaupyti? Įsigykite metinę narystę ir mokėkite už mėnesį tik £6.95 paspaudę čia.