Mokomės anglų kalbos. Klausimai ir atsakymai (I dalis)

Kaip geriausia mokytis anglų kalbos: po kelias valandas per savaitę ar intensyviai – kelias valandas per dieną?

Išgirdęs šį klausimą iš savo mokinių, visuomet primenu, kad, be abejonės, tai priklauso nuo kiekvieno darbo grafiko ir gyvenimo būdo. Kaip bebūtų, mano ilgametė darbo praktika rodo, kad dvi pamokos per savaitę atneša geresnių rezultatų nei viena. Kita vertus, esu turėjęs mokinių, kurie mokydamiesi ir tris kartus per savaitę nepadarė itin stebėtinos pažangos – mat savarankiškas mokymasis jiems nebuvo itin įdomus. Galbūt šie dalykai atrodo savaime suprantami, bet tai, kaip mokomės, nulemia ir rezultatus.

Kasdien. Ko gero sakysite, kad tikrai neturite kelių laisvų valandų per dieną, kurias galėtumėte skirti anglų kalbai. Nieko tokio, siūlyčiau per
savaitę daryti dvi ilgesnes pamokas (su mokytoju, draugu ar savarankiškai), kurių trukmė būtų nuo 60 min. iki 90 min. Tai yra maksimalus dėmesio sukaupimo laikas. Kitas penkias dienas prisėskite pasimokyti arba pasikartoti po 10–20 min. kaskart. Beje, tai nereiškia, kad turite mokytis tradiciškai – prie rašomojo stalo. Tai galite daryti traukinyje, per pietų pertrauką ar valgant pusryčius.

Stenkitės, kad anglų kalba taptų neatskiriama jūsų dienos dalis, lyg dantų valymasis. Tai bus kur kas efektyviau nei viena ilga sesija kartą per savaitę.

Intensyviai. Jei turite galimybę, paskirkite mėnesį ar kelis intensyviam anglų kalbos mokymuisi. Sudarykite savarankiško mokymosi planą, susiraskite kursus ar mokytoją ir kas dieną anglų kalbai skirkite 3–6 val. su pertraukomis. Užsibrėžkite aiškų tikslą ir žinokite, kokią pažangą siekiate padaryti. Nors toks mokymasis šturmu reikalauja ne tik valios, bet ir laiko bei finansinių išteklių, tai ko gero greičiausias ir efektyviausias būdas padaryti stebėtinai greitą pažangą.

Ką daryti, jei man sunku sudaryti praeities klausimą – niekad
nežinau, kada vartoti „did“, „was/were“ ar „have“?

Išties tai nereta problema: norint užduoti klausimą greitai, dažnas anglų kalbos besimokantis lietuvis kiek susipainioja. Pateikiu trumpą atmintinę.

DID. Visuomet pradėsime klausimą su „did“ norėdami paklausti apie tai, kas įvyko praeity, nėra susiję su dabartimi bei taip pat kalbant apie apibrėžtą laiką („yesterday, last month, 3 years ago, in 1988“).

Pavyzdžiui:
„Did you go to the cinema last night?“, „Did she move to England 10 years ago?“, „Did they see Peter last week?“.

WAS/WERE. Mokiniai dažnai susipainioja ir nesupranta, kodėl klausimo negalime pradėti žodeliu „did“, o vietoj jo turime vartoti „was“ arba „were“. Mums bus lengviau suprasti, jei pradėsime nuo teigiamo sakinio: „She was at home.“ Kai norime paklausti klausimo, sakinyje esantis „to be“ žodelis („am“, „is“, „are“, „was“, „were“) iškeliamas į priekį: „Was she at home last night?“, „Were you polite to aunt Helena?“. Tokie klausimai – taip pat ir „did“ klausimai – vartojami nusakyti apibrėžtam laikui / veiksmui praeityje. Koks gi skirtumas? O toks, kad „to be“ žodelis, esantis sakinyje.

HAVE. Klausimai su „have“ dažnai glumina ne vieną mūsų tautietį: juk „have“ klausimo pradžioje nereiškia „turėti“, o tiesiog padeda išreikšti ką tik nutikusį veiksmą ar rezultatą. Pavyzdžiui, mama klausia sūnaus „Have you done your homework?“ („Ar esi padaręs / ar jau padarei savo namų darbus?“), „Have you seen Tom?“ („Ar jau matei Tomą?“), „Have you been to Japan?“ („Ar esi buvęs Japonijoje?“). Šio laiko atitikmens lietuvių kalboje nėra, todėl mums gali būti sunkiau jį pradėti vartoti taisyklingai. Prisiminkime, kad jei veiksmas įvyko praeityje ir neturi sąryšio su dabartimi, tuomet klausimą pradėsime žodeliais „did“, „was“ arba „were“, o, jei veiksmas nutiko praeityje, bet yra itin susijęs ar svarbus dabartyje, klausimą pradėsime žodeliu „have“.